Lietuviškai
Paskutinio kilometro pristatymai ir tvarumas - tai legendinis „Tomo ir Džerio“ duetas modernioje logistikoje. Pristatymų apimtys auga taip pat greitai kaip Džeris sprunka nuo Tomo, kuris vydamasis Džerį paiso visų gamtosaugos iniciatyvų.
Prekės kelionėje nuo gamintojo iki pirkėjo, paskutinio kilometro pristatymas yra galutinis viso logistikos proceso etapas, kurio tikslas - pasiekti vartotoją kaip įmanoma greičiau.
Remiantis Pasaulio Ekonomikos Forumo (PEF) ataskaitos apie „Paskutinio kilometro paslaugų ateitį“ duomenimis (2020 metų sausio mėn.), iki 2030 metų paklausa paskutinio kilometro pristatymams pasaulyje išaugs 78 %.
Kokie gi veiksniai nulems tokį didžiulį augimą? Štai keli iš jų:
- didesnis miesto gyventojų skaičius;
- dažnesni apsipirkimai internetinėse parduotuvėse;
- dažnesni maisto produktų pirkimai internetu;
- tos pačios dienos pristatymų augimas;
- elektrinių transporto priemonių rinkos augimas.
O kaip pasikeitė šios prognozės COVID-19 pandemijos akivaizdoje?
IBM JAV mažmeninės prekybos indeksas (angl. IBM’s U.S. Retail Index) atskleidžia, kad pasaulį sukrėtusi pandemija paspartino pasaulinį e. komercijos augimą maždaug 5 metais. Tai reiškia, kad paskutinio kilometro logistika turi dar mažiau laiko surasti sprendimus efektyviems prekių pristatymams miestuose užtikrinti. Ir ne bet kokiems pristatymams, o draugiškiems miesto aplinkai.
36 % daugiau pristatymams skirtų transporto priemonių. Veikti būtina!
Nėra jokių abejonių - kiekvienas medalis turi dvi puses. Iš vienos pusės, galime stebėti fenomenalų e. komercijos augimą ir eksponentinę paklausą greitiems pristatymams mieste. Iš kitos, labiau praktinės, pusės, įžvelgiame potencialias grėsmes - didėjančias spūstis ir prastėjančius oro bei garso taršos rodiklius. Pasak miesto mobilumo entuziastų generation.e, jau dabar prekių pervežimai sudaro net penktąją viso judėjimo mieste dalį!
Didėjant pristatymų kiekiui, didėtų ir pristatymams skirtų transporto priemonių skaičius. Kuo daugiau lengvųjų automobilių arba mikroautobusų išvažiuotų į miesto gatves, tuo rimtesnes problemas turėtume spręsti. Net jeigu šios transporto priemonės būtų draugiškos gamtai, suvaldyti eismą mieste taptų pernelyg sudėtinga.
PEF tyrimo rezultatai parodė, jeigu dar šiandien nesiimsime jokių priemonių situacijai švelninti, iki 2030 metų miesto gatvėse atsiras 36 % daugiau automobilių skirtų pristatymams, kurie papildomai išmes 6 milijonus tonų CO2.
Iš pirmo žvilgsnio, 6 milijonai tonų išmetamųjų dujų kontekste skamba pakankamai abstrakčiai. Bet paskaičiuokime. Dyzelinis 6 000 km įveikusio automobilio variklis į aplinką išmeta vieną toną CO2 dujų. Tik vieną toną. O dabar įsivaizduokite 6 milijonų tonų CO2 keliamos taršos mastą.
Taip pat PEF turi blogų žinių mėgstantiems ryte ilgiau pamiegoti. Išaugus eismo dalyvių skaičiui, kelionė iš darbo ir į darbą pailgės 21 %, t.y. kelyje praleisime net 11 minučių ilgiau.
Kadangi miestų plėtimasis yra apribotas, šie veiksniai gali sukelti didelių struktūrinių problemų ateityje.
„ZITICITY“ meta iššūkį tradiciniams pristatymo paslaugų teikėjams
„ZITICITY“ yra efektyvios miesto logistikos novatorius Baltijos šalyse, Lenkijoje bei Prancūzijoje. Todėl tvarumas yra vienas iš šio startuolio verslo modelio pagrindų.
„Kalbant apie paskutinio kilometro pristatymus, esu įsitikinęs, kad išmetamųjų dujų keliamų neigiamų padarinių mažinimas ir situacijos miestuose gerinimas yra mūsų rankose. Sukūrę unikalų verslo modelį, mes įnešėme į rinką nemažai pokyčių ir metėme iššūkį dideliems, tradiciniams pristatymo teikėjams. Tvarumas yra neatsiejama mūsų veiklos dalis“, komentuoja Laimonas Noreika, „ZITICITY“ vadovas ir bendraįkūrėjas.
Priešingai nei standartinės siuntų pristatymo bendrovės, kurios apdoroja siuntas už miesto ribų įkurtuose logistikos centruose, „ZITICITY“ savo operacijas valdo „urban hub’uose“. Tai yra tankiai apgyvendintose miesto dalyse įkurtos saugyklos.
„Pristatymui įvykdyti mums nereikia 3-5 dienų. Priskirti kurjerį, pasiimti siuntą iš pardavėjo ir ją įteikti gavėjui mums užtenka vos vienos dienos, ar net mažiau. Mūsų „urban hub’ai“ yra organizacinė inovacija visoje paskutinio kilometro pristatymo grandinėje“, teigia L. Noreika.
Strategiškai gera „urban hub’ų“ lokacija leidžia „ZITICITY“ išlikti arti klientų, sumažinti pristatymo laiką, atstumą bei efektyviai išnaudoti gamtai draugiškas transporto priemones, pavyzdžiui, dviračius arba paspirtukus.
Pirkėjai renkasi patrauklius ir tvarius pristatymo būdus
2021 metų sausį „ZITICITY“ pristatė naują pristatymams skirtą transporto priemonę - elektrinį krovininį dviratį. Anot L. Noreikos, miesto infrastruktūroje šie dviračiai yra ženkliai efektyvesni nei lengvieji automobiliai ar mikroautobusai. Pirmiausiai todėl, kad jie užima nedaug vietos stovėjimo aikštelėse ir turi geresnes galimybes manevruoti judriose miesto gatvėse.
„Dažnu atveju aplinkos tausojimas, verslo našumas ir klientų pasitenkinimas yra tarpusavyje susiję. Neretai pirkėjų pasitenkinimas ir pristatymo būdo pasirinkimas priklauso nuo to, kaip jų siunta yra pristatoma. Jeigu tu gali pasiūlyti tvarų pristatymą elektriniu krovininiu dviračiu, tikėtina, kad pirkėjas rinksis būtent tavo teikiamą paslaugą. Visuomenė tapo daug atsakingesnė ir vis dažniau renkasi gamtai naudingesnius sprendimus“, pastebi L. Noreika.
„Elektriniais dviračiais naudojamės vos kelis mėnesius, bet jau pastebėjome, kad ši pristatymams skirta transporto priemonė daro teigiamą įtaką tiek verslo klientų, tiek pirkėjų pasirinkimui bei skatina stipresnio emocinio ryšio kūrimą. Tuo tarpu talpus skyrius siuntoms gabenti leidžia mums didinti pristatymų apimtis be papildomos žalos aplinkai. Su nekantrumu laukiame tikslesnių rezultatų ir siuntų gavėjų atsiliepimų“, neslepia šypsenos L. Noreika.
Traukiniai paskutinio kilometro logistikoje. TAIP! multimodaliniams siuntų pervežimams
Šiuo metu „ZITICITY“ siūlo plačiausią paslaugų paketą e. komercijos verslams Lietuvoje. Viena iš paklausiausių paslaugų - tos pačios ar kitos dienos pristatymas į namus tarp didžiausių Lietuvos miestų.
Tam, kad išvengtų gamtą teršiančių kelionių mikroautobusais, sumažintų verslo sąnaudas ir geriau paskirstytų kurjerių resursus miesto ribose, „ZITICITY“ pradėjo bendradarbiauti su keleivių vežimo geležinkeliu bendrove „LTG Link“.
Pasaulio mastu, kelių transportas yra atsakingas už didžiausią išmetamųjų CO2 dujų kiekį iš visų transporto priemonių (74.5 %), o geležinkelių keliama tarša neviršija 1 %.
Kalbant apie Europą, miesto logistika sudaro net 25 % visų išmetamųjų dujų. Todėl skirtingų logistikos sektorių partnerystė paskutinio kilometro pristatymuose yra labai perspektyvus tandemas.
„PEF ataskaita pabrėžia, kad mikroautobusai skirti paskutinio kilometro siuntų pristatymams išmeta vis daugiau aplinką teršiančių CO2 dujų. Lietuvoje mes turime gerai išvystytą geležinkelių infrastruktūrą didelių krovinių gabenimui, tačiau paskutinio kilometro segmente traukiniai nėra aktyviai naudojami. Tai yra puiki sąlyčio terpė tiek ekonomine, tiek gamtosaugos prasme. Turėdami tai omenyje, nusprendėme pradėti vystyti infrastruktūrą multimodaliniams siuntų pervežimams (naudojant kelias transporto rūšis) tarp didžiųjų Lietuvos miestų. Tai yra pirmoji tokio tipo iniciatyva ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse“, teigia L. Noreika.
„LTG Link“ keleiviniai traukiniai pristato „ZITICITY“ siuntas iš Kauno į Vilnių, ir atvirkščiai, keturis kartus per savaitę. Pavyzdžiui, kurjeris Kaune atveža siuntą į geležinkelio stotį ir pakrauna ją į traukinį, vykstantį į Vilnių. Tuo tarpu sostinėje siuntą pasiėmęs kurjeris iš karto ją veža gavėjui.
Nors atstumas tarp Vilniaus ir Kauno neviršija 100 km, mikroautobusas, vykstantis pirmyn ir atgal keturis kartus per savaitę, nuvažiuotų apytiksliai 800 km. Vienos dienos perspektyvoje žala gamtai atrodo visiškai minimali. Tačiau pažvelgus į tarpmiestinių pristatymų skaičių ir nuvažiuotų kilometrų kiekį per metus, matome, kad žala gamtai yra pakankamai ženkli. Todėl kartu su „LTG Link“, „ZITICITY“ skatina ne tik efektyvesnius, bet ir tvaresnius pristatymus. Kelionės ir siuntų pervežimas elektriniu traukiniu tarp Vilniaus ir Kauno gamtoje nepalieka jokio CO2 pėdsako – visi „LTG Link“ elektriniai traukiniai varomi elektra, pagaminta iš atsinaujinančių energijos šaltinių.
